Automobiliai su paslėptais žibintais

Paslėpti priekiniai žibintai pirmą kartą buvo pademonstruoti ant amerikietiškojo limuzino „Cord 810“. Kai jis 1935 m. debiutavo Niujorko automobilių parodoje, svečiai buvo priblokšti daugelio radikalių mašinos savybių. Viena ryškiausių detalių buvo priekinių žibintų išdėstymas, kurio jie dar nebuvo matę. Tai buvo pirmieji paslėpti priekiniai žibintai masinės gamybos automobilyje. Inžinieriai eksperimentavo su atidarymo ir uždarymo mechanizmais, tiek vakuuminiais, tiek elektriniais, tačiau jie nebuvo pakankamai patikimi. Vietoj to, jie sukūrė rankiniu būdu valdomą sąranką su pora sukamų rankenėlių salone, kurios dviem spidometro tipo trosais valdė sliekines pavaras lempų moduliuose. Dėl siauro salono pločio jas vairuotojas galėjo pasiekti sėdėdamas prie vairo.

Visai netrukus 1936 m. paslėpti žibintai buvo pademonstruoti individualiame „Alfa Romeo 8C“ modelyje, kuris turėjo rankiniu būdu valdomą sistemą su dviem švaistikliais.

Elektros energija valdomi pasislepiantys priekiniai žibintai pirmą kartą pasirodė 1938 m. GM koncepciniame automobilyje „Buick Y-Job“, o per kelerius ateinančius metus koncepciniuose automobiliuose (1951 m.  „General Motors Le Sabre“).

Pokario dešimtmečiais buvo tik vienetiniai bandymai su paslėptais žibintais. Tikrasis jų renesansas prasidėjo 60-aisiais. Dešimtmečio viduryje ir pabaigoje šie žibintai tapo tikrąja mada Amerikoje – visų tipų automobiliuose buvo diegiama kuo išradingiau paslėpta optika. Kai kurie iš pavyzdžių yra „Dodge Charger“, „Chevrolet Camaro“, 1969 m. „Lincoln Continental“, penktos kartos „Ford Thunderbird“.

Ypač jie buvo populiarūs sportiškuose modeliuos, nes aštuntajame dešimtmetyje priekinių žibintų aukščio reikalavimas buvo didesnis nei norimas žemo sportinio automobilio aukštis. Paslėptas priekinių žibintų dizainas leido gamintojams apeiti šią taisyklę, pakeliant žibintus iki reikiamo lygio ir išlaikant norimą estetiką.

O aštuntajame, devintajame dešimtmečiuose ir 2000-ųjų pradžioje jau daug transporto priemonių buvo su paslėptais priekiniais žibintais. Tačiau tuomet – ne tik sportiniuose ar į efektyvumą orientuotuose automobiliuose, bet ir šeimyniniuose sedanuose. Paprastiems žmonėms jie tiesiog užtikrino sklandesnę „automobilio be akių“ estetiką.

Tai ikoniniai „Mazda MX5 Miata“, „Alpine A610“, „BMW 8“, „Ferrari 288 GTO“, „Ford Probe“, „Honda Accord“, 1990 „Lamboghini Diablo“, „Mitsubishi Eclipse“, „Nissan 180SX/200SX/240SX/NSX“, „Porsche 944“, „Toyota Celica/Supra“, „Toyota MR2“ ir daug kitų.

Vienos iš paskutinių transporto priemonių su iššokančiais priekiniais žibintais buvo „Corvette C5“ ir „Lotus Esprit“. Abiejų šių automobilių gamyba buvo baigta 2004 m.

Kodėl šiandien nematome iššokančių priekinių žibintų? Pagrindinis veiksnys  yra naujos dizaino taisyklės dėl pėsčiųjų saugos. Todėl tokie paslėpti priekiniai žibintai – automobilių dizaino ir estetikos dalis – iš esmės tapo praeitimi.