Automobilio priekiniai stiklai ir apskritai automobilių stiklai šiandien yra savaime suprantamas dalykas. Jie žiemą saugo šilumą salone, keleivius – nuo vėjo, triukšmo, atsitiktinių akmenų iš po kitų automobilių ratų, skaidančių padarų ir atlieka kitas funkcijas.
Dabartinių automobilių stiklai yra viena iš pažangiausių medžiagų, kuri kada nors buvo sukurta ir patobulinta pagal standartą, kuris būtų buvęs neįmanomas 1904 m., kai buvo sumontuoti pirmieji priekiniai stiklai.
Tačiau iki 1904 m. automobiliai stiklinių langų visai neturėjo. Tikriausiai todėl, kad automobiliai tiesiog nevažiavo pakankamai greitai, kad pateisintų priekinių stiklų poreikį. Tačiau automobilių greitis nuolat augo,o jais važiuojantys kentėjo nuo vėjo, akmenukų ir vabzdžių ar net praskrendančių paukščių.
19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje buvo bandymų automobilio priekinį langą gaminti iš paprasto stiklo, tačiau per avarijas keleiviai buvo siaubingai sužaloti dėl stiklo šukių; net labiau nei tuo atveju, jei stiklo nebūtų visai.
Vėliau buvo sukurtas tvirtesnis grūdintas stiklas, kuris nuo gerokai stipresnio smūgio nei paprastas stiklas, suduždavo į mažus gabalėlius. Tačiau jo trūkumas – jis dar nebuvo itin atsparus, tad automobilio savininkas turėjo dažnai keisti priekinį stiklą.
1903 m. prancūzų chemikas Edouardas Benedictus pirmasis atrado laminuotą stiklą, o 1904 m. toks priekinis stiklas debiutavo automobilyje. Prireikė dar kelerių metų, kol automobilių gamintojai pradėjo naudoti šį stiklą savo transporto priemonių priekiniams langams, tačiau jis įveikė grūdinto stiklo problemas, nes jį nebuvo taip lengva sudaužyti, kaip grūdintą stiklą, o matymas per jį vis tiek buvo puikus.
1910 m. E. Benedictus užpatentavo „Triplex“ – dvi stiklo plokštes, sujungtas želatinos sluoksniu. 1915 m. „Oldsmobile“ pateko į automobilių istoriją, įtraukdamas priekinį stiklą į standartinių funkcijų sąrašą.
Ir tik vėliau iš šios medžiagos pagaminti priekiniai automobilių stiklai pradedami masiškai naudoti automobiliuose. Tarkim, automobilių pramonės lyderis „Ford“ tik 1919 m., pradėjo diegti laminuotų stiklų technologiją savo mašinoms.
Nuo 1937 m. visose transporto priemonėse buvo privaloma turėti laminuotą stiklą, kad būtų išvengta sužalojimų eismo susidūrimų metu.
Beje, grūdintas, o ne laminuotas stiklas iki šiol yra naudojamas šoniniams ir galiniams langams gaminti dėl vienos svarbios priežasties – kad keleiviai, įvykus nelaimei, turėtų galimybę ištrūkti iš automobilio jį sudaužę (tarkim, skęstant automobiliui ar užstrigus durims).
Dabar priekiniai stiklai yra su papildomais atspalviais, kad sumažintų UV šviesos ir šilumos patekimą į transporto priemonę, su šildymo siūlais… Nuo originalaus dizaino priekinis stiklas nuėjo ilgą kelią ir neabejotina, kad tai dar ne pabaiga.
