Šiuolaikinis automobilis neįsivaizduojamas be vieno komforto elemento skirto keleivių ausims – radijo imtuvo. Tačiau iki šių laikų daugiafunkcinio garso sistemos įrenginio, automobilio radijas turėjo nueiti ilgą tobulėjimo kelią.
1904 m. Lee de Forestas pagamino ir buvo pristatytas pirmasis radijas automobiliui, tačiau tai įvyko gerokai anksčiau, nei buvo sukurta komerciškai perspektyvi kompaktiška radijo technologija. Tad iki pirmojo radijo imtuvo automobilyje dar reikėjo kurį laiką palaukti.
Maždaug 1920 m. vakuuminių lempų technologija subrendo tiek, kad jau galima buvo ją panaudoti masiškai kuriant radijo imtuvus. Tačiau tuomet vakuuminėms lempoms maitinti reikėjo kur kas aukštesnės įtampos (50–250 V), nei buvo naudojama automobiliuose (tuomet tai buvo 6 V įtampa).
Todėl tik 1924 m. Kelly’s Motors NSW pristatė savo pirmąjį automobilinį radiją, kuris jau buvo sumontuotas automobilyje.
1930 m. JAV bendrovė „Galvin Manufacturing Corporation“ jau pradėjo pardavinėti „Motorola“ radijo imtuvą už 130 USD. Tai buvo labai brangu, nes tokio radijo vertė sudarė ketvirtadalį paprasto automobilio kainos. Tuometinis „įperkamas automobilis masėms“ „Ford Model A“ kainavo 540 USD.
Verta pažymėti, kad tuomet imtuvai veikė AM radijo dažniu, ir tik 1952 m. „Blaupunkt“ sukūrė FM diapazono imtuvą, kurį naudoti pato žymiau paprasčiau ir garso kokybė tapo geresnės kokybės. Dar po metų „Becker“ pristatė AM/FM imtuvą su stoties paieškos funkcija.
Dabartiniai „radijo imtuvai“ automobiliuose, tai ne tik radijo stočių eterio transliuotojai, bet ir multifunkciniai garso centrai su įvairiausiais muzikos leistuvais, „Bluetooth“ telefono integracija bei išmaniųjų telefonų valdymu per „CarPlay“ ir „Android Auto“. Garso aparatūros kokybę su daugybe garsiakalbių gamintojai ištobulino iki koncertų salėse girdimo skambėjimo. Tarkim, kai kuriuose „Mercedes“ modeliuose gali būti net iki 32 garsiakalbių. Dar daugiau – automobiliuose sumontuoti garso sistemų garsiakalbiai gali būti naudojami variklio garsui sustiprinti ar išorės triukšmui slopinti.